Lietuviškai    English

Krepšelis tuščias

Senovės baltų papuošalai

Apie baltų meną

 

Prof. Libertas Klimka

 

Kiekviena tauta turi savo kilmės šaknis, tolimus protėvius ir jų kultūros paveldą. Šiandienos Europoje skandinavai sureikšmina savo kilmę iš vikingų, airiai – iš keltų, vokiečiai – iš germanų. Lietuviai ir latviai gali didžiuotis savo protėviais baltais, pabrėždami jų pasaulėjautos atspindžius šiuolaikinėje kultūroje. Pasaulis įdomus tautinių kultūrų skirtumais ir įvairove.

 

Apie mūsų protėvių baltų materialinį bei dvasinį gyvenimą byloja piliakalnių, senųjų gyvenviečių, o ypač laidojimo paminklų archeologiniai radiniai. Baltiškasis savitumas matomas jau neolito keramikoje, gintaro ir kaulo dirbiniuose. Tačiau itin plačiai baltų meno stilius, labai skirtingas nuo kaimyninių etnosų sukurtųjų, ėmė skleistis senojo geležies amžiaus laikmečiu. Gavęs pradinį impulsą iš romėniškosios kultūros Gintaro keliu pirmaisiais šimtmečiais po Kristaus, toliau rutuliojosi visai savarankiškai ir originaliai. Gana sparčią raidą sąlygojo ir paprotys kiekvienai kartai pasigaminti naują rinkinį metalo papuošalų. Atsigabenę žaliavų iš vidurio Europos, mūsų protėviai papuošalus liedavo savo piliakalniuose.

 

Kas būdinga baltų menui? Žalvario papuošalai yra stilizuoti, atsisakant realistinio gyvūnų ar augalų vaizdavimo, pakeičiant juos geometriniais bei simboliniais. Šie taikomosios dailės artefaktai - abstrahuota tikrovės recepcija. Pavyzdžiui, dažname papuošale galima įžvelgti saulės ir mėnulio ženklus, tačiau jie panaudoti modeliuojant pasaulį, kuriant erdvės ir laiko struktūras. Pagal dienos šviesulio tekos ir laidos kraštinius azimutus nustatomos pagrindinės metų šventės, sudarant kalendorinės sistemos pagrindą. Tai simbolizuoja ratas, sudalytas į aštuonias dalis. Nakties šviesulio fazių kaitą fiksuojant išskiriamos savaitės ir mėnesiai. Tai papuošale gali būti išreikšta mėnulinių pakabučių skaičiumi.

 

Lyginant su kaimyninėmis kultūromis, stebina aukštas abstrakcijos lygis. Tad galima tarti, kad jau ankstyvajai baltų kultūrai būdingas polinkis į simbolizmą. Tai baltiškąjį meną artina prie moderniojo. Įdomu, kad šis bruožas per tūkstantmečius išliko ir tradiciniame liaudies mene. Medinių buities daiktų dekoro ornamentuose, audinių raštuose, velykiniuose margučiuose nesunku įžvelgti pasaulio („tai, kas po saule“) modeliavimą, susiejantį laiką su erdve. Toks kultūros bruožų tęstinumas – tikrai retas, sąlygotas žemdirbiškos gyvensenos pastovumo.

 

Santūri šiaurietiška baltų kultūra siekė paprastos, raminančios sielą pasaulio harmonijos. Grožis baltams gyvavo simetrijoje, kurios meistrai laikėsi ne tik kurdami atskirą papuošalą, bet ir komponuodami juos ant drabužių. Beje, papuošalai turėjo ir praktinę paskirtį; tai neatskiriama kostiumo dalis - prilaikydavo skraistę, viršutinio rūbo rankogalius ar apykaklę. Todėl ir laidojama būdavo su visu jų rinkiniu.

 

Baltai papuošalus liedavo iš žalvario ir bronzos, kartais sidabro arba padengdavo alavo sluoksneliu. Tai ramių ir šiltų spalvų metalai. Iš skandinavų baltai pasiskolino ir meistriškai išplėtojo dirbinių puošybą vadinamaisiais štempeliais – raštas buvo tiesiog įmušamas metalo plokštelėje kalteliu iš vidinės papuošalo pusės. Kartu su šia technika atėjo ir ornamentas iš stilizuotų žvaigždelių, kurio įvairiausi pavidalai aptinkami ant baltiškų papuošalų. Senovės baltų auksakaliai buvo vieni pirmųjų, panaudoję metalo emaliavimo techniką. Spalvotu emaliu baltai puošė žiedus, ažūrines seges, apyrankes ir kitus dirbinius.

 

Baltų mene žmogaus atvaizdų pasitaiko labai retai. Ažūro papuošaluose žmogaus figūra pavirsta ornamentu; kartais vaizduojama tik galva su antakių linkiu ir nosimi. Net sunku įžiūrėti... Kur kas dažniau vaizduojami gyvūnai. Archeologai randa segių su žalčio ar žirgo galvos motyvais. Bėgant amžiams šie atvaizdai ima abstraktėti; galiausiai gyvūno galvutę galima atpažinti tik iš dviejų vos pastebimų duobučių, reiškiančių akis. O ausis galėjęs reikšti tridalis papuošalo užbaigos padalijimas jau tampa panašus į lelijos žiedą. Iš susipynusių žalčių - mitiškai sureikšmintų gyvių - susidėsto baltiškos svastikos ženklas, pasitaikantis segių formose. Toks ženklas simbolizuoja judesį, gal net dangaus skliauto sukimasį. Žalčio įvaizdį dažnai turi ir žiedai. Jie keliskart apsiviję pirštą, o vijų paviršius puoštas įrantėlėmis, primenančiomis žvynelius. Tai labai dažna įkapė, vienas populiariausių juvelyrinių dirbinių. Žiedas nurodo žmogaus socialinę padėtį visuomenėje, jo priklausymą kokiai nors grupei. Nešioti žaltį ant savo piršto reiškė įgyti jo apsaugą nuo visokių pavojų. Išskirtinai įdomūs yra ir žiedai su kryžme; jie randami turtingų moterų kapavietėse. Pasižymėdami menine nuovoka, baltai žiedus derindavo su kitais nešiojamais papuošalais – apyrankėmis, segėmis.

 

Kitas itin reikalingas baltiškajam drabužiui, tiek moteriškam, tiek ir vyriškam, papuošalas – smeigtukas. Būta labai įvairių: archeologų randami ąseliniai, trimito, grybo formos, su įvijomis, rozetinėmis, rutulinėmis galvutėmis, kauliniai, geležiniai. Šis įnagis, o kartu ir papuošalas naudotas visose aprangos dalyse: juo buvo galima susmeigti galvos apdangalą, sutvirtinti viršutinį drabužį. Smeigtukai su dviem sraigėmis puošta galvute – tikrasis baltiškas ir ilgiausiai baltų kraštuose nešiotas papuošalas, ypatingai mėgiamas žemaičių, kuršių ir žiemgalių moterų. Smeigtukai būdavo nešiojami poromis ar net per visą krūtinės plotį, jie tarpusavyje sujungti ažūrinėmis kabutėmis, įvairiausiomis grandinėlėmis, papuošti kabančiomis plokštelėmis ir spalvotais akmenėliais.

 

Tarp papuošalų išsiskiria pakabučiai, vaizduojantys fantastinius gyvūnus, pavyzdžiui, sausumos gyvį su žuvies uodega. Tikėtina, kad tai mitinę apsauginę galią turintys talismanai. Jie dažnai nešioti po kelis kartu, kad skambesys nuvytų piktąsias jėgas. O štai dailiai stilizuotas žiemgališkas žirgelio formos pakabutis tikrai išreiškia tūkstantmetę baltų raitelio ir žirgo draugystę, tiek daug padėjusią mūsų protėvių laisvės kovose.

 

Moderniosios sociobiologijos teorijos teigia, kad kultūriniai archetipai yra paveldimi ir genetiškai. Juk kiekvienos tautos žmonėms dažniausiai priimtini tam tikri garsų sąskambiai, patinka tam tikros spalvų dermės, toleruojami net elgsenos konkretūs tipai. Visa tai nulemta bendruomeninės socialinės patirties ir kultūros paveldo, ateinančių iš gyvensenos pobūdžio supančioje gamtoje. Ir labai čia svarbi yra laiko dimensija. O baltiškoji kultūra skaičiuoja tūkstantmečius savosios raidos.


Apyrankės

Žiedai

Auskarai

Smeigtukai

Kabučiai
Senovės baltų papuošalai gaminami pagal užsakymą. Gamybos terminas 3 - 14 dienų

UNIKALU LT PARTNERIAI